Skydliaukė išskiria hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie valdo organizmo medžiagų apykaitos tempą ir turi tiesioginį poveikį plaukus formuojančioms ląstelėms.
Kai šio organo veikla nukrypsta nuo normos – ar tai būtų susilpnėjimas (hipotirozė), ar perteklinis aktyvumas (hipertirozė) – vienas iš pirmųjų ir dažniausiai pastebimų ženklų yra plaukų retėjimas.
Sergant hipotiroze, plaukų slinkimas pasitaiko net iki 34 proc. pacientų. Plaukai netenka blizgesio, sumažėja jų tankis ir storis.
Kai skydliaukė veikia per intensyviai, plaukai suplonėja, jų augimo fazė sutrumpėja anksčiau laiko, todėl jie neužauga ilgi ir dažniau trūkinėja.
Nepriklausomai nuo krypties, mechanizmas tas pats – hormonų kiekio pokytis sutrikdo įprastą plauko augimo ritmą.
Hormonų disbalanso poveikis neapsiriboja vien slinkimu – jis gali paveikti ir plaukų augimo tempą bei pobūdį. Pavyzdžiui, tokia būklė kaip policistinių kiaušidžių sindromas gali sukelti atvirkštinį efektą – perteklinį, nepageidaujamą plaukų augimą (hirsutizmą).
Tiems, kas dėl skydliaukės sutrikimo pastebi ne plaukų retėjimą, o priešingai – jų gausėjimą kūne, salonas EPIL siūlo lazerinę depiliaciją, kuri ilgam sumažina tokių plaukelių atsinaujinimą.
Ką plaukų būklė atskleidžia apie skydliaukę?
- Ankstyvas signalas – plaukų retėjimas paprastai išryškėja anksčiau, nei kiti, mažiau pastebimi skydliaukės sutrikimo požymiai.
- Poveikis dviem kryptimis – skydliaukės disfunkcija gali lemti tiek slinkimą, tiek pakitusį augimo modelį.
- Grįžtama būklė – atkūrus normalų hormonų lygį, plaukų slinkimas paprastai sumažėja.
- Būtini tyrimai – tikslią priežastį atskleidžia tik kraujo analizė, o ne vien matomi požymiai.
Kokiu būdu skydliaukės hormonai veikia plauko augimą?
Plauko gyvavimo ciklą sudaro trys etapai: anagenas (augimo), katagenas (pereinamasis) ir telogenas (poilsio).
T3 ir T4 hormonai daro įtaką medžiagų apykaitai plauko folikule ir nulemia, kiek ilgai folikulas išbūna augimo stadijoje.
Sutrikus hormonų gamybai, folikulai pirma laiko peršoka iš anageno į telogeno etapą – tai reiškia, kad vienu metu daugiau plaukų liaujasi augę ir netrukus iškrenta.
Šis mechanizmas ir paaiškina, kodėl hormonų disbalansas sukelia difuzinį – tolygiai paplitusį visoje galvos odoje – plaukų slinkimą.
Kraujo tyrimų rezultatai nepasako, kaip stipriai konkrečiam pacientui slinks plaukai – pasitaiko, kad sunkus slinkimas išryškėja net esant tik nedideliam nukrypimui nuo normos, o kartais ryškus hormonų disbalansas beveik nepaveikia plaukų kiekio.
Todėl slinkimo intensyvumas negali būti naudojamas kaip orientyras vertinant, kiek rimtas yra pats skydliaukės sutrikimas.
Taip pat skaitykite → Plaukų slinikimas. Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Hipotirozė: sulėtėjusi skydliaukės veikla
Šią būklę dažniausiai lemia arba nepakankamas jodo kiekis mityboje, arba autoimuninis tiroiditas – kai imuninė sistema klaidingai puola sveiką skydliaukės audinį, ir organas pamažu nustoja pilnavertiškai gaminti hormonus.
Hipotirozei būdingi požymiai:
- Retėjantys, sausi, šiurkštūs plaukai;
- Lūžinėjantys nagai;
- Didėjantis svoris, net jei apetitas nepakito ar sumažėjo;
- Nuovargis, mieguistumas, padidėjęs jautrumas šalčiui;
- Sausa, blyški oda;
- Sulėtėjusi kalba bei judesiai, prastėjanti atmintis;
- Vidurių užkietėjimas;
- Retesnis pulsas, žemesnis kraujospūdis;
- Moterims – sutrikęs mėnesinių ciklas.
Vyresnio amžiaus pacientams šie požymiai dažnai būna silpniau išreikšti, todėl liga ilgai gali likti neatpažinta.
Hipertirozė: pagreitėjusi skydliaukės veikla
Ši būklė (dar vadinama tirotoksikoze) veikia priešinga kryptimi nei hipotirozė – organizmo procesai vyksta greičiau.
Dažniausia jos autoimuninė forma – Greivso liga, kuri kartais lydima akių srities patinimo bei akių obuolių išsikišimo.
Hipertirozei būdingi požymiai:
- Slenkantys, suplonėję, lūžinėjantys plaukai;
- Svorio mažėjimas, nors apetitas normalus ar net padidėjęs;
- Pagreitėjęs širdies plakimas, ritmo sutrikimai;
- Rankų drebėjimas;
- Intensyvus prakaitavimas, blogas karščio toleravimas;
- Sutrikęs miegas, dirglumas, kintanti nuotaika;
- Dažnesnis tuštinimasis;
- Padidėjusi kaklo apimtis, jei padidėja pati skydliaukė.
Kiti hormonai, veikiantys plaukų augimą
Skydliaukė nėra vienintelė hormoninė sistemos dalis, turinti įtakos plaukams.
Testosteronas, organizme virtęs dihidrotestosteronu (DHT), gali jungtis prie plauko folikulo, jį suspausti ir sutrumpinti jo gyvavimo ciklą – tai pagrindinis androgeninės alopecijos mechanizmas.
Moterims policistinių kiaušidžių sindromas sukelia vyriškų lytinių hormonų perteklių, kuris gali vienu metu sukelti tiek plaukų retėjimą ant galvos, tiek jų perteklinį augimą (hirsutizmą).
Antsvoris taip pat netiesiogiai veikia plaukų slinkimą – jis sumažina lytinius hormonus jungiančio baltymo (SHBG) kiekį, todėl moterų organizme padaugėja laisvo testosterono.
Ilgalaikis stresas kelia kortizolio lygį, kuris priverčia folikulus anksčiau laiko pereiti į poilsio fazę – toks mechanizmas sukelia difuzinį slinkimą net ir esant tvarkingai skydliaukės veiklai.
Kokie tyrimai atskleidžia skydliaukės sutrikimus?
Skydliaukės būklei įvertinti atliekami kraujo tyrimai, nustatantys tirotropinio hormono (TSH), laisvojo tiroksino (FT4) ir laisvojo trijodtironino (FT3) kiekius.
Kadangi nemažai skydliaukės sutrikimų kyla dėl autoimuninių priežasčių, papildomai gali būti tikrinami antiTPO, antiTG ir antiTSHr rodikliai – jie parodo, ar pokyčius sukelia autoimuninis procesas, tačiau savaime nepatvirtina, ar būtent dėl to konkrečiai slenka plaukai.
Gydymas ir prevencinės priemonės
Remdamasis kraujo tyrimų duomenimis ir skydliaukės echoskopijos rezultatais, gydymo strategiją parenka endokrinologas.
Sergant hipotiroze, dažnai papildomai nustatomas geležies, magnio ar vitamino B12 trūkumas – nustačius tokį trūkumą, gydytojas gali paskirti šių medžiagų papildus.
Esant hipertirozei, papildomo jodo vartojimo geriau vengti.
Skydliaukės sutrikimų atveju naudingas ir selenas – jis veikia kaip antioksidantas, prisideda prie sveikos plaukų bei nagų būklės, o tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti kraujyje esančių, skydliaukės audinį ardančių antikūnų kiekį.
Jodo trūkumą galima papildyti valgant žuvį bei jūros gėrybes, o seleno – vartojant mėsą ir kiaušinius.
Be gydytojo paskirto gydymo, skydliaukės sveikatai reikšmingas ir kasdienis gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, pakankamas poilsis, streso mažinimas bei žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas.