Po skutimosi ar depiliacijos oda tampa jautresnė – ypač tose vietose, kur jos sluoksnis plonesnis.
Kuo dažniau taikomi tokie metodai kaip skutimasis, vaškas ar cukraus pasta, tuo mažiau laiko oda turi visiškai atsigauti tarp procedūrų, todėl dirginimas gali tapti nuolatinis.
Vienas iš sprendimų, mažinančių šią riziką, – lazerinis plaukelių šalinimas, kuris, skirtingai nei minėti mechaniniai būdai, nepažeidžia paties odos paviršiaus ir, atlikus visą procedūrų kursą, ilgam laikui sumažina plaukų augimą.
Taigi, kodėl po plaukelių šalinimo procedūrų atsiranda spuogeliai ir kaip su jais susitvarkyti?
Kas nutinka odai skutimosi ar vaškavimo metu?
Skutimosi metu pažeidžiamas viršutinis, apsauginį vaidmenį atliekantis odos sluoksnis, saugantis ją nuo aplinkos poveikio ir bakterijų, o šalinant plaukus vašku ar cukraus pasta pažeidžiami ir šalia esantys audiniai, nes plaukas pašalinamas kartu su šaknimi.
Bet kuriuo atveju oda tampa jautresnė – labiau reaguoja į mechaninį poveikį, temperatūros svyravimus ir bakterijas.
Kol pažeistas sluoksnis atsikuria, kaip tik tuo metu dažniausiai ir pastebimas paraudimas, bėrimai ar įaugę plaukeliai.
Kiek stipriai oda sudirgs, priklauso nuo pasirinkto plaukų šalinimo būdo, individualaus jautrumo ir to, kaip oda prižiūrima vėliau – kiekviena nauja procedūra iš naujo paveikia tą pačią zoną.
Kokie odos pažeidimai pasitaiko dažniausiai?
Paraudimas ir padidėjęs jautrumas
Kai pašalinamas viršutinis odos sluoksnis, oda tampa jautresnė – atsiranda paraudimas, deginimas ar dilgčiojimas. Tai įprasta reakcija tokiose zonose kaip bikinio linija, pažastys ar veidas, kur oda plonesnė nei kitur.
Jei procedūros atliekamos per dažnai, o odai neduodama laiko atsigauti, dirginimas gali išlikti ilgesnį laiką.
Įaugę plaukeliai
Ši problema kyla, kai plaukas nesugeba prasiskverbti pro odos paviršių ir toliau auga jos viduje.
Dažniausios priežastys – užsikimšęs folikulas, sukietėjusi oda arba pernelyg dažnas skutimasis. Dėl to susidaro vietinis uždegimas, kuris atrodo kaip skausmingas, pūliuojantis gumburėlis.
Tai ypač pasitaiko naudojant atšipusį skustuvą arba po vaško procedūros, o didesnę riziką turi žmonės su garbanotais plaukais ar plonesne oda.
Smulkūs bėrimai ir pūlinukai
Tokie pažeidimai atsiranda, kai oda buvo pažeista mechaniškai ir į ją pateko bakterijų.
Dažniausiai taip nutinka dėl nešvarių priemonių, netinkamai parinktų depiliacinių produktų ar nepakankamai išvalytos odos prieš procedūrą.
Jei tokie pažeidimai negydomi, gali likti randų ar pigmentacijos pokyčių, todėl svarbu juos pastebėti ir tvarkyti laiku.
Kaip rūpintis oda po skutimosi ar depiliacijos?
Iškart po procedūros odą reikėtų nuplauti drungnu vandeniu – taip pašalinami plaukelių likučiai, prakaitas ir bakterijos, nesukeliant papildomo dirginimo.
Verta atsisakyti kvapiųjų muilų ir prausiklių, nes jie dar labiau išsausina jau pažeistą odą. Jei vėliau prakaituojama, plauti odą galima ir dar kartą po kelių valandų.
Švarią odą naudinga sudrėkinti kremu arba alavijo geliu – tai sumažina tempimo ir deginimo pojūtį, padeda odai greičiau atsigauti. Rekomenduojama rinktis lengvos konsistencijos priemones, kurios greitai įsigeria ir nepalieka riebalų sluoksnio, ypač jei apdorota didelė kūno dalis.
Natūralūs aliejai – pavyzdžiui, kokosų, migdolų ar avokado – papildomai maitina odą ir palaiko jos elastingumą, tačiau juos reikėtų naudoti tik ant švarios, sausos odos, kad nesusidarytų užsikimšusios poros.
Pirmas dvi paras po procedūros geriau vengti karščio – pirčių, saunų, karštos vonios, taip pat saulės ir soliariumo, nes aukšta temperatūra ir UV spinduliai papildomai dirgina neseniai apdorotą odą ir gali pristabdyti jos gijimą.
Tą dieną verta rinktis laisvus drabužius iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė ar šilkas – tai mažina trintį ir leidžia odai kvėpuoti. Sintetinės medžiagos, priešingai, sulaiko šilumą ir prakaitą, o tai sudaro palankią terpę bakterijoms daugintis.
Praėjus parai ar dviem po procedūros galima švelniai pašveisti odą – tai padeda pašalinti negyvas ląsteles ir sumažina tikimybę įaugti plaukeliams. Jei oda nėra ypač jautri, tinka rūgštiniai šveitikliai, turintys salicilo ar pieno rūgšties.
Ką daryti, jei oda jau sudirgusi?
Sudirgusiai odai patepti tinka alavijo gelis arba pantenolis – šios priemonės mažina paraudimą ir padeda atkurti normalią odos būklę. Panašiai veikia ir ramunėlių ar hamamelio hidrolatas – jis vėsina ir malšina niežulį.
Šiuo metu geriau vengti priemonių su alkoholiu ar kvapiosiomis medžiagomis, nes jos papildomai sausina ir dirgina odą.
Sudirgusių vietų kasyti ar trinti nereikėtų – dėl mechaninio poveikio gali atsirasti mikroįtrūkimų, pro kuriuos lengviau patenka bakterijos.
Jei atsirado pūlinukų, pravers antiseptinis tepalas su cinku ar oktenidinu – jis padeda apsisaugoti nuo tolesnės infekcijos. Jei pūlinukai neišnyksta savaime, geriau kreiptis į gydytoją, o ne bandyti juos spausti ar valyti pačiam.
Kitą plaukų šalinimo procedūrą verta atidėti, kol oda visiškai atsigaus – atliekant ją ant dar sudirgusios odos, pažeidimas gali tik paaštrėti, o infekcijos rizika padidėti.