Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas) – tai būklė, kai moters kūne pradeda augti stori, tamsūs plaukai, išsidėstantys pagal vyrišką plaukuotumo modelį: ant veido, krūtinės, pilvo, nugaros ar šlaunų.
Dažniausiai šis reiškinys atsiranda dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, ypač kai organizme padidėja androgenų (vyriškų hormonų) kiekis arba padidėja plaukų folikulų jautrumas hormonams. Svarbu pabrėžti, kad hirsutizmas nėra tik estetinė problema – jis gali būti susijęs su rimtomis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas ar įvairūs antinksčių veiklos sutrikimai.
Kokios yra pagrindinės hirsutizmo priežastys, kaip šią būklę gydyti ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Vienas iš veiksmingiausių metodų siekiant ilgalaikio rezultato ir visam laikui atsikratyti nepageidaujamų plaukelių yra elektroepiliacijos procedūra.
Pagrindinės padidėjusio plaukuotumo atsiradimo priežastys
Hirsutizmas dažniausiai išsivysto dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, kai moters organizme padidėja androgenų (vyriškų hormonų, tokių kaip testosteronas) koncentracija arba plaukų folikulai tampa ypač jautrūs šiems hormonams.
Tokie hormoniniai pokyčiai lemia vyriško tipo plaukų augimą tose vietose, kur moterims įprastai plaukai yra vos pastebimi arba visai neauga.
Penki pagrindiniai hirsutizmo sukeliantys veiksniai:
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): dažniausia priežastis, kai sutrinka hormonų balansas; kartu gali pasireikšti nereguliarus mėnesinių ciklas, aknė ir nevaisingumas.
- Antinksčių veiklos sutrikimai: antinksčių navikai, įgimta antinksčių hiperplazija bei kitos endokrininės ligos, kurios didina androgenų gamybą.
- Vaistų poveikis: anaboliniai steroidai, tam tikri hormoniniai ar imunosupresiniai vaistai gali paskatinti hirsutizmo atsiradimą.
- Nutukimas ir insulino rezistencija: antsvoris ir padidėjęs insulino kiekis stiprina androgenų gamybą; ši būklė dažnai susijusi su PKS.
- Genetinis paveldimumas: didesnis plaukuotumas gali būti paveldėtas, ypač dažnai pasitaiko moterims iš Viduržemio jūros regiono ar Rytų Europos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Padidėjęs plaukuotumas ne visuomet yra tik estetinė problema – kai kuriais atvejais tai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei pastebite šiuos požymius:
- Plaukuotumas išryškėjo staiga arba smarkiai progresuoja.
- Kartu su plaukų augimu pasireiškia kiti simptomai: aknė, balso storėjimas, menstruacijų ciklo sutrikimai, vaisingumo problemos.
- Plaukuotumas atsirado po menopauzės laikotarpio.
- Nepageidaujamų plaukų šalinimo procedūros neduoda ilgalaikio efekto arba simptomai kartojasi.
Kuo anksčiau kreipsitės į specialistą, tuo greičiau bus nustatyta tiksli priežastis ir sudarytas tinkamiausias gydymo planas.
Kaip diagnozuojama ši sveikatos būklė?
Svarbiausi diagnostikos etapai:
- Klinikinė apžiūra: įvertinamas plaukuotumo laipsnis naudojant Ferriman–Gallwey skalę, kuri apima 9 kūno vietas ir leidžia objektyviai nustatyti plaukų gausumą.
- Hormoniniai tyrimai: tiriamas testosterono, DHEA-S, LH, FSH, insulino bei kitų hormonų kiekis kraujyje, siekiant išsiaiškinti hormonų pusiausvyros sutrikimus.
- Vaizdiniai tyrimai: atliekama kiaušidžių ir antinksčių echoskopija arba kompiuterinė tomografija, jei įtariami navikai ar kiti struktūriniai pokyčiai.
- Papildomi tyrimai: prireikus atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip skydliaukės funkcijos įvertinimas ar genetiniai testai įtariant įgimtą antinksčių hiperplaziją.
Tiksli ir ankstyva diagnostika yra esminė norint nustatyti priežastį ir sudaryti veiksmingą gydymo planą.
Padidėjusio plaukuotumo gydymo būdai
Hormoninė terapija
Kai hirsutizmą sukelia hormonų disbalansas, pagrindinė gydymo kryptis yra geriamieji kontraceptikai, kurie padeda mažinti androgenų koncentraciją kraujyje.
Dažnai skiriami ir antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar finasteridas, kurie slopina androgenų poveikį plaukų folikulams.
Gyvensenos pokyčiai
Svorio mažinimas ir mitybos korekcija yra ypač veiksmingi esant policistinių kiaušidžių sindromui (PKS) ar nutukimui.
Reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba padeda mažinti insulino kiekį kraujyje, taip netiesiogiai mažinant androgenų gamybą ir hirsutizmo simptomus.
Trumpalaikiai plaukų šalinimo metodai
Trumpalaikiam rezultatui pasiekti taikomas skutimas, depiliacija vašku ar cukrumi.
Šie metodai suteikia tik laikiną efektą, nes jie nepašalina pagrindinės plaukų augimo priežasties, todėl procedūras reikia nuolat kartoti.
Plaukų šalinimas lazeriu
Lazerinė depiliacija yra vienas iš veiksmingiausių ilgalaikių hirsutizmo valdymo būdų.
Lazeris selektyviai veikia tamsius plaukų folikulus, lėtina jų augimą ir mažina bendrą plaukuotumą. Procedūros atliekamos pagal specialisto sudarytą grafiką, o ilgainiui pasiekiamas reikšmingas plaukelių sumažėjimas.
Elektroepiliacija
Tai vienintelis metodas, kuris gali visam laikui pašalinti nepageidaujamus plaukelius.
Procedūros metu į kiekvieno plauko folikulą įvedamas itin plonas zondas, kuriuo siunčiamas elektros impulsas, sunaikinantis plauko šaknį. Šis metodas tinka visų spalvų ir tipų plaukams, nepriklausomai nuo odos fototipo.
EPIL salonuose ši procedūra atliekama su pažangia „Apilus xCell“ įranga, kuri maksimaliai sumažina diskomfortą. Rezultatai pastebimi jau po pirmos procedūros, tačiau ilgalaikiam rezultatui pasiekti būtina laikytis procedūrų grafiko, pritaikyto pagal plaukų augimo ciklą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kas yra hirsutizmas?
Hirsutizmas – tai storų, tamsių plaukų augimas moterims netipinėse vietose, tokiose kaip veidas, krūtinė, pilvas, nugara ar šlaunys, pagal vyrišką plaukuotumo modelį.
Kas sukelia hirsutizmą?
Pagrindinė priežastis – hormonų disbalansas, ypač padidėjęs androgenų lygis. Taip pat įtakos gali turėti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), antinksčių sutrikimai, tam tikri vaistai ir genetiniai veiksniai.
Kaip nustatoma hirsutizmo diagnozė?
Diagnozė remiasi plaukuotumo įvertinimu pagal Ferriman–Gallwey skalę, hormonų kiekio tyrimais kraujyje, o prireikus – vaizdiniais tyrimais, tokiais kaip echoskopija ar kompiuterinė tomografija.
Ar hirsutizmas kelia pavojų sveikatai?
Pats padidėjęs plaukuotumas nėra pavojingas, tačiau jis gali būti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip PKS ar antinksčių ligos, požymis. Todėl būtina išsiaiškinti priežastį.
Ar įmanoma visiškai išgydyti hirsutizmą?
Hirsutizmo valdymas dažniausiai apima hormoninį gydymą bei ilgalaikes plaukų šalinimo procedūras. Ar įmanoma visiškai išgydyti, priklauso nuo nustatytos priežasties ir individualios situacijos.